Þinia Antrajam pasauliniam baþnytiniø sàjûdþiø ir bendruomeniø kongresui (Roma, 2006 geguþës 31 – birþelio 2)

Brangûs broliai ir seserys!

Laukdamas ðeðtadiená, birþelio 3-iàjà, Šv. Petro aikðtëje numatyto susitikimo su daugiau negu ðimto baþnytiniø sàjûdþiø ir naujøjø bendruomeniø sekëjais, labai dþiaugiuosi galëdamas jus, ðios baþnytinës tikrovës atstovus, Rocca di Papa susirinkusius á pasauliná kongresà, nuoðirdþiai pasveikinti apaðtalo þodþiais: „Vilties Dievas jus, gyvenanèius tikëjimu, tepripildo visokiø dþiaugsmø ir ramybës, kad Šventosios Dvasios galybe bûtumëte pertekæ vilties“ (Rom 15, 13). Mano atmintyje ir ðirdyje tebëra gyvas ankstesnis, 1998 m. geguþës 26–29 d. Romoje vykæs pasaulinis baþnytiniø sàjûdþiø kongresas, kuriame kaip tuometinis Tikëjimo mokymo kongregacijos prefektas buvau pakviestas perskaityti praneðimà apie teologinæ sàjûdþiø vietà. Tuometiná kongresà vainikavo ásimintinas susitikimas su mylimu popieþiumi Jonu Pauliumi II 1998 m. geguþës 30 d. Šv. Petro aikðtëje, kur mano pirmtakas patvirtino branginàs baþnytinius sàjûdþius ir naujàsias bendruomenes, pavadindamas juos Baþnyèios ir þmoniø gerovës „vilties þenklu“.

Turëdamas prieð akis kelià, nuo tada nueità Jono Pauliaus II pastoracinio rûpesèio, palankumo ir mokymo nuþymëta kryptimi, ðiandien norëèiau pasveikinti Popieþiðkàjà pasaulieèiø tarybà, atstovaujamà jos prezidento arkivyskupo Stanislawo Rylko, sekretoriaus arkivyskupo Josepho Clemenso bei jø bendradarbiø, uþ svarbià ir vertingà ðio pasaulinio kongreso, kurio tema – „Buvimo krikðèionimi groþis ir jo perteikimo dþiaugsmas“ – kyla ið mano iðtarø per pamokslà pradedant Petro tarnybà, iniciatyvà. Ši tema kvieèia apmàstyti tai, kas esmingai þenklina krikðèioniðkàjá ávyká: juk jame mums prieðais ateina tas, kuris, istorijoje tapæs regimas kûnu ir krauju, á þemæ atneðë Dievo ðlovës spindesá. Jam taikytini 45 psalmës þodþiai: „Tu virðiji visus þmones savo groþiu“. Ir su juo, paradoksaliai, susijæ ir pranaðo þodþiai: „Jis buvo nei patrauklus, nei graþus: matëme já, bet nepamëgome“ (Iz 53, 2). Kristuje susitinka tiesos groþis ir meilës groþis; taèiau meilë, kaip þinia, apima ir pasirengimà kentëti – iki pat savo gyvybës atidavimo uþ tà, kuris mylimas (plg. Jn 15, 13). Kristus, pasak ðv. Bonaventûro (Sermones dominicales, 1, 7), „viso groþio groþis“, veikia þmogaus ðirdyje bei traukia já prie jo paðaukimo, kuris yra meilë. Tokia nepaprasta traukimo jëga iðjudina protà ið stingulio bei atveria já slëpiniui. Taip atsiskleidþia didþiausias Dievo gailestingosios meilës groþis ir kartu pagal Dievo panaðumà sukurto, malonës atnaujinto ir amþinajai ðlovei paskirto þmogaus groþis.

Amþiø tëkmëje krikðèionybë bûdavo perdavinëjama kitiems ir taip plito dël asmenø ir bendruomeniø, gebëjusiø skvarbiai liudyti meilæ, vienybæ ir dþiaugsmà, gyvenimo naujumo. Bûtent tokia jëga „iðjudindavo“ tiek daug þmoniø karta po kartos. Sekti ðventøjø pëdomis daugybæ vyrø ir moterø, galimas daiktas, paskatindavo jø veiduose spindëjæs ið tikëjimo kilæs groþis. Ið esmës tai galioja ir jums: þvelgdami á savo sàjûdþiø ir bendruomeniø steigëjus bei pradininkus, jûs nepakartojamai aiðkiai iðvydote Kristaus veidà ir leidotës á kelià. Ir ðiandien Kristus daugelio ðirdyje leidþia suskambëti lemtingiems þodþiams: „Eik paskui mane“. Paprastai tai nutinka liudijant tam, kuris Kristaus buvimà patyræs asmeniðkai. Šiø „naujø kûriniø“ veide ir þodyje tampa regima jo ðviesa ir girdimas jo kvietimas.

Todël jums, mieli sàjûdþiø bièiuliai, sakau: tebûna jie jums bendrystës mokyklos, kelio palydovai rengiantis didelëje jo mokiniø ðeimoje gyventi tiesa ir meile, Kristaus apreikðtomis bei perteiktomis apaðtalø liudijimu. Jûsø ðirdyse tegu visada aidi Kristaus raginimas: „Taip teðvieèia ir jûsø ðviesa þmoniø akivaizdoje, kad jie matytø gerus jûsø darbus ir ðlovintø jûsø Tëvà danguje“ (Mt 5, 16). Neðkite Kristaus ðviesà á kiekvienà socialinæ ir kultûrinæ aplinkà, kurioje gyvenate. Misionieriðkasis polëkis þymi nuolatos atnaujinamà ir ið kiekvieno pavargusio bei savanaudiðko traukimosi á save iðlaisvinanèià radikalià iðtikimybæ savo charizmai. Iðsklaidykite tamsà pasaulyje, besiblaðkanèiame tarp prieðtaringø ideologiniø þiniø! Nëra groþio, kuris bûtø ko nors vertas, jei nëra tiesos, kurià bûtø ámanoma paþinti ir kuria bûtø galima sekti, jei meilë sunyksta iki praeinanèio jausmo, jei laimë virsta iliuzija, jei laisvë paþeminama ligi instinkto. Kiek daug blogio þmogaus ir tautø gyvenime gali pagimdyti valdþios, turto, malonumo manija! Liudykite ðiam sutrikusiam pasauliui laisvæ, kuria mus iðlaisvino Kristus (plg. Gal 5, 1). Nuostabus Dievo ir artimo meilës lydinys daro gyvenimà graþø ir leidþia suþydëti dykumai, kurioje neretai gyvename. Kur meilë reiðkiasi kaip aistra gyventi bei rûpintis kitais, skleisdama savo spindulius á jausmø bei darbo pasaulá ir tapdama teisingesnës socialinës tvarkos kûrimo jëga, ten statydinama civilizacija, gebanti uþkirsti kelià barbarybës þygiavimui á prieká. Tapkite geresnio pasaulio, ordo amoris pasaulio, kuriame reikðtøsi þmogiðkojo gyvenimo groþis, architektais.

Baþnytiniai sàjûdþiai ir naujosios bendruomenës ðiandien yra ðviesus Kristaus ir Baþnyèios, jo Suþadëtinës, groþio þenklas. Jûs priklausote gyvai Baþnyèios struktûrai. Ji dëkoja jums uþ misionieriðkàsias pastangas, uþ ugdomàjà veiklà, vis daugiau plëtojamà krikðèioniðkosios ðeimos naudai, uþ paðaukimø á kunigiðkàjà tarnybà ir paðvæstàjá gyvenimà skatinimà – paðaukimø, bræstanèiø jûsø viduje. Ji taip pat dëkoja jums uþ jûsø pasirengimà klausyti ne tik Petro ápëdinio, bet ir ávairiø vietiniø Baþnyèiø vyskupø, kurie kartu su popieþiumi vieningai sergsti tiesà ir meilæ, nurodymø. Að pasitikiu jûsø geranoriðku klusnumu. Pirmenybë visada nediskutuotinai – anapus savo teisiø akcentavimo – teiktina Kristaus Kûno tarp þmoniø statydinimui. Kiekvienos problemos sàjûdþiai turi imtis gilios bendrystës, artimo ryðio su teisëtais ganytojais dvasia. Tegu jus palaiko dalyvavimas Baþnyèios, kurios liturgija iðkiliausiai iðreiðkia Dievo ðlovës groþá ir tam tikru bûdu yra Dangaus apsireiðkimas þemëje, maldoje.

Patikiu jus uþtarimui tos, kurios ðaukiamës Tota pulchra – „visa graþi“ vardu; ji yra groþio idealas, kurá menininkai vis mëgino atkurti jø kûriniuose, „moteris, apsisiautusi saule“ (Apr 12, 1), kurioje þmogaus groþis susitinka su Dievo groþiu. Kupinas tokiø jausmø, kaip savo nuolatinës meilës laidà teikiu ypatingà apaðtaliðkàjá palaiminimà.

Vatikanas, 2006 m. geguþës 22 d.